Mobilusis – tykus žudikas kišenėje? (2010-10-20),

Mobilieji telefonai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Kiekvienas mūsų juos naudoja, jie visada šalia, krepšyje, rankinuke, mašinoje, kišenėje. Jie visur. Mobilusis tinklas apraizgęs visą pasaulį ir elektromagnetinės bangos tvyro aplink mus, tačiau mes jų negalime nei užuosti, nei pamatyti, nei apčiuopti.

Būtent dėl to šiandien visi masiškai naudoja mobilųjį ryšį ir visiškai nesuka galvos dėl jo veikimo principų. Net nekiltų mintis, jog tai ko mes nejaučiame galėtų kenkti. Visgi, vargu ar vertėtų būti tokiems ramiems?

Ką skleidžia mobilieji?

Mobilusis telefonas, tai elektroninis prietaisas naudojamas dvikrypčiai radijo komunikacijai per mobilųjį tinklą arba radijo stotis. Jis skiriasi nuo stacionariųjų telefonų, kurie ryšį siūlo ribotame plote ir yra pritvirtinti prie mobiliojo ryšio linijų.

Telefonai naudoja nuo 0,9GHz iki 2,1GHz dažnio radijo bangas, tai aukšto dažnio radijo bangos ir elektromagnetinių bangų spektre yra prieš regimąją šviesą. Regimoji šviesa yra vienintelė elektromagnetinių bangų rūšys, kurią galima užfiksuoti savo akimis. Likęs spektras nematomas.

Paveiksle viršuje akivaizdžiai matoma kaip elektromagnetiniai spinduliai išsidėstę. Visi elektroniniai prietaisai skleidžia elektromagnetines bangas. Iki pat rentgeno spinduliuotės šios bangos nieko ypatingo organizmui negali padaryti, jos nėra jonizuojančios, tačiau net ultravioletiniai spinduliai gali sukelti odos vėžį.

Rentgeno spinduliai naudojami medicinoje padaryti kaulų nuotraukoms ir dideliais kiekiais gali pakenkti organizmui. Jie turi jonizuojančių savybių ir gali pakeisti ląstelių sandarą. Itin pavojinga toliau spektre esanti gama spinduliuotė, ji dar vadinama radiacija, jos dažnis pats didžiausias ir ji turi itin ženklias jonizacijos savybės. Organizmas, gavęs dozę šios radiacijos, gali būti negrįžtamai sužalojamas, nes ji ardo ląstelių membranas. Organizmas galop miršta arba suserga vėžiniais susirgimais.

Žinant kokie pavojingi gama spinduliai mobiliųjų spinduliuotė atrodo kaip visiškai nekaltas reiškinys. Tačiau taip nėra. Kur kas lengviau suprasti jų galimą žalą mobiliuosius palyginus su identišku principu veikiančiu prietaisu – mikrobangų krosnele.

Šios krosnelės maistą šildo elektromagnetinių bangų pagalba. Jų dažnis šiek tiek mažesnis, tačiau atlikus keletą pakitimų, elektromagnetinių bangų pagalba maistui galima suteikti nemenką kiekį šilumos.

Šildant elektromagnetinėmis bangomis maistas ne visada įšyla tolygiai. Ši bėda išsprendžiama maistą sukant ratu ant specialaus pado. Viskas veikia paprastai ir suprantamai, tačiau kaipgi mobilieji? Jei vienos elektromagnetinės bangos skleidžia šilumą, tą patį turi daryti ir kitos?

Taip. Mobiliųjų skleidžiamos elektromagnetinės bangos taip pat gali suteikti energijos pašnekovo galvai, todėl kiekvienas mobilusis parduodamas su normą atitinkančiu SAR rodikliu. Šis rodiklis turėtų užtikrinti, kad nebūtų gaminami sveikatai žalingi mobilieji.

Kas yra SAR ir kodėl tai akių dūmimas?

SAR, tai rodiklis sukurtas pasitelkus šešių pėdų žmogaus modelį ir modeliavus su šiuo modeliu trumpos trukmės pokalbį telefonu. Šešių pėdų žmogaus ūgis siekia beveik metrą ir devyniasdešimt centimetrų. Tačiau tikrai ne visi mobiliųjų vartotojai yra tokio sudėjimo.

Šiandien mobiliuosius telefonus naudoja daugiau nei 70 proc. planetos populiacijos, todėl du iš trijų žmonių žemėje turi telefoną. Telefonus naudoja visi: vaikai, paaugliai, suaugusieji, vyresniojo amžiaus žmonės. SAR rodiklis nurodo telefono tinkamumą tik suaugusiam žmogui su labai didele galva. Tokių mobiliųjų vartotojų ne dauguma, nuotraukoje žemiau akivaizdžiai demonstruojama, kaip spinduliuotė persiskverbia per penkiamečio, dešimtmečio ir suaugusiojo kaukoles. Skirtumas akivaizdus.

Ne gana to, SAR rodiklis kurtas norint išsiaiškinti, kokio kiekio SAR vertėtų leisti telefone ir per kokį laiko tarpą jis nesušildytų galvos audinių, todėl telefonai sukurti nekenkti kalbant trumpai.

Ką mes matome šiandien? Vaikai ir paaugliai, smulkaus sudėjimo žmonės – visi šneka mobiliaisiais ištisas valandas. Ir kitaip negu mikrobangų krosnelėje, kalbant telefonu niekas galvos nesuka ratu, energijos kiekį gauna tik tam tikros galvos smegenų sritys. Tai gali baigtis labai liūdnai.

Tai kas dedasi - ne paranoja

Tai kas dedasi ne paranoja ir kuo anksčiau visi tą supras, tuo daugiau šansų apsaugoti save ir šeimą. Puikus pavyzdys antrojo pasaulinio karo metu panaudota atominė bomba. Ji visoje Japonijoje paliko žymę, radiacija pasklido milžiniškame plote ir gama spinduliuote buvo paveikta šimtai tūkstančių žmonių. Jie, žinoma, negavo mirtinos dozės ir išgyveno. Kokia to pasekmė pirmaisiais metais – nieko. Bėdos prasidėjo po 40 metų, tuomet ženklai išaugo sergamumas vėžiu.

Mobilusis ryšys yra dar visiškai jaunas, jam šiek tiek daugiau nei trys dešimtys, o intensyviai jis naudojamas tik maždaug 10 metų. Nepamirškime Hirosimos ir Nagasakio pavyzdžių, sergamumas padidėjo po 40 metų, mūsų visuomenė gali pradėti skaičiuoti trečiąją dešimtį su telefonu kišenėje. Jei nieko nekeisime dar po dešimties ar dvidešimties metų mūs gali ištikti globalinė vėžio epidemija.

Ką apie tai mano specialistai?

Yra dvi nuomonės: specialistų ir nepriklausomų specialistų. Jos kategoriškai skiriasi. Jog telefonai nekenksmingi yra nusistovėjusi ir visiems gerai žinoma nuomonė. Jos laikosi gamintojai ir politikai. Tačiau ką mano tyrimus savo lėšomis atliekantys?

Buvęs „New York Times” žurnalistas, „Elektromagnetinių laukų”, vartotojui skirto vadovo apie aktualius klausimus ir tai, kaip apsaugoti save, autorius, ir „Mobilaus ryšio bokštai, bevielis patogumas? Ar aplinkos grėsmė?” knygos redaktorius, B. Blake Levitt gali pateikti ganėtinai tvirtą nuomonę šiuo klausimu.

„Aplinkoje esantys, žmogaus sukurti elektromagnetiniai laukai, kuriems būdingi įvairūs dažniai, yra rimta aplinkos problema. Iki šiol daugelis aplinkos apsaugos specialistų apie tai išmano mažai, tikriausiai dėl to, kad šis klausimas tiek ilgai buvo fizikų ir inžinierių kompetencijos ribose, taigi biologai prarado ryšį su esminiu elektromagnetizmo srities įtraukimu į biologinę paradigmą.

Visos gyvos ląstelės ir iš esmės visos gyvos būtybės, kad ir kokios genties ar rūšies, yra dinaminės ir nuoseklios elektrinės sistemos visiškai priklausomos nuo bioelektros energijos - ji būtina daugumos pagrindinių medžiagos apykaitos procesų gyvavimui. Pasirodo, kad daugelis gyvų organizmų yra nepaprastai jautrūs net ir tuo atveju, kai elektromagnetinio lauko poveikis yra itin mažas. Gyvos ląstelės tokį poveikį „supranta” kaip normalių ląstelinių procesų (širdies pulso, smegenų bangų, paties ląstelių dalijimosi ir t.t.) dalį. Problema tame, kad dirbtinis, žmogaus sukurtas elektromagnetinis poveikis nėra „normalus”. Tai yra dirbtiniai artefaktai, kuriems būdingas neįprastas intensyvumo lygis, neįprastos signalizavimo charakteristikos, pulsavimo būdas ir bangų formos, kurių gamtoje natūraliai nerasime. Ir būtent tai gali nukreipti ląsteles neteisinga kryptimi pačiais įvairiausiais būdais.

Gali būti paveiktas kiekvienas ekosistemos aspektas, įskaitant ir visas gyvūnų, žmonių, augalų ir net mikroorganizmų vandenyje ir dirvoje rūšis. Mes jau matome problemas paukščių, šikšnosparnių ir bičių rūšyse. Yra žinoma, kad pastačius mobilaus ryšio bokštelius, tas vietas apleisdavo laukinės gamtos gyvūnai. Radijo dažnio spinduliavimas - elektromagnetinio spektro šiandien naudojamo visuose bevieliuose objektuose dalis - be kitų dalykų, dar yra žinomas kaip imuninę sistemą slopinantis veiksnys. Radijo dažnio spinduliavimas yra energetinės oro taršos forma ir mums būtina suprasti, kas tai yra. Paveikiami ne tik žmonės.

Be kita ko, dėl šios naujausios aktualios problemos, pavojuje gali atsidurti mūsų planetos sveikata. Gyventojai turi reikalauti iš vyriausybės atlikti atitinkamus tyrimus ir pradėti dialogą dėl šios pramonės įtakos. Mes ignoruojame tai savo pačių rizikos sąskaita”.

Tad ko imtis ir nepasirodyti kvailiu?

Pirmiausia visuomenė turi išjudinti valdžią. Radijo antenos ant stogų, masinis bevielio interneto tinklas, mobilieji telefonai – viskas mus spaudžia į kampą. Mes privalome apsaugoti silpniausius iš mūsų, 2 minutės pokalbio telefonu mažamečio vaiko smegenų darbą sutrikdo valandai, tai faktas. Privalome neleisti naudotis telefonais vaikams. Mobilusis negali tapti žaislu ir jo negalima reklamuoti, kaip vaikui skirto prietaiso.

Įspėjamieji užrašai ant telefonų taip pat padėtų: „Ilgi pokalbiai didina vėžio riziką“; „Mobilusis gali sumažinti spermos judrumą“, „Nėščios moteris naudodamos mobilųjį gali pakenkti vaisiui“. Visi šie teiginiai galėtų būti ant mobiliųjų. Tai yra tiesa ir jos dauguma nežino.

Galop, reikia keistis nuo savęs. Kodėl dalis iš mūsų tingi nueiti pas draugus ir skirti jiems valandą pokalbių akis į akį, o ne telefonu? Kodėl mes negalime kiek įmanoma dažniau naudoti mobiliųjų garsiakalbius arba ausinukus? Reikia suvokti, jog tas ko per daug yra nesveika ir ne vienas iš mūsų esame mobiliojo ryšio narkomanai, dažnai „perdozuojantys“ kenksmingų elektromagnetinių bangų!