Pilkieji telefonai - rykštė vartotojui

Perkant mobilųjį telefoną verta pasidomėti, kokiai rinkai jis skirtas. Tai padės išvengti galybės problemų ateityje.

Skundų daugėja

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ir Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos duomenimis, pernai dėl mobiliųjų telefonų kokybės oficialiai skundėsi 130 vartotojų. Šiais metais skundų skaičius dar labiau išaugo.

Pasak Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vyresniojo specialisto Aleksandro Bielousovo, neišsenkantis vartotojų skundų šaltinis – „pilkieji telefonai“. Taip specialistai vadina tuos mobiliojo ryšio telefonus, kurie pirkėjui į rankas patenka ne iš oficialių gamintojų produkcijos platintojų, o pardavėjų, neturinčių tiesioginių sutarčių su gamintojais. Tokių prekybininkų nesieja pardavėjo ir gamintojo tarpusavio įsipareigojimai, todėl vėliau iškilusių problemų sprendimas didžiąja dalimi priklauso tik nuo pardavėjų geranoriškumo.

Telefonai skirti konkrečiai rinkai

„Samsung“ mobiliųjų telefonų vadybininkas Lietuvoje Vidmantas Bučelis sako, jog gaminant mobiliuosius telefonus atsižvelgiama į kiekvienos šalies mobiliojo ryšio technines galimybes. Kitaip tariant, telefonai gaminamai kiekvienos šalies rinkai atskirai. Kokiai rinkai skirtas telefonas, užfiksuota ir telefono IMEI kode.

Pasak A. Belousovo, gavus vartotojo skundą dėl mobilaus telefono gedimo ir pradėjus tyrimą dėl jo, 99 proc. atvejų pasitvirtina spėjimai, jog telefonas yra skirtas ne Lietuvos rinkai. Tokio telefono techniniai parametrai neatitinka Lietuvoje veikiančio mobilaus ryšio parametrų. Tai įrodo, jog telefonas pirktas ne iš oficialių konkretaus gamintojo prekių platintojo.

Specialisto teigimu, dažniausiai Lietuvoje pasitaiko telefonai, skirti Vokietijos, Anglijos, Suomijos rinkai. „Yra buvę atvejų, jog skųstasi dėl iš Afrikos šalių įvežtų telefonų. Tokiu atveju komisija padėti jau negali“, - sako A.Belousovas.

Atsako pardavėjas

Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, už prekės kokybę atsako pardavėjas. Kai prekė įvežama bendradarbiaujant tiesiogiai su gamintoju, atsakomybę už prekės kokybę prisiima gamintojas. Gamintojas garantuoja, jog gedimo atveju pirkėjui kreipiantis į pardavėją, gamintojas prisiims atsakomybę ir atliks garantinį remontą, jei reikės prekę pakeis nauja ar, pirkėjui pageidaujant, grąžins už ją sumokėtus pinigus. 

Jei pardavėjas tiesioginių sutarčių su gamintoju nesudaro, garantinį aptarnavimą, prekės keitimą ar pinigų grąžinimą turi atlikti pats. O tada paprastai ir kyla nesusipratimai, kuriuos nepavykus pirkėjui ir pardavėjui taikiai išspęsti, pirkėjas kreipiasi į valstybines institucijas.

„Labai dažnai pasitaiko atvejų, kai prireikus remontuoti „pilkąjį telefoną“, jo savininkas yra apkaltinamas, neva telefonas sugedo dėl vartotojo kaltės, todėl nemokamo garantinio aptarnavimo pardavėjas neteiks“, -  sako A. Belousovas.

Pirkėjas apgaunamas du kartus

„Pirkėjas, perkantis „pilkąjį telefoną“ apgaunamas du kartus – pirmą kartą kai perka ir jam nepasakoma, jog prekė neturi gamintojo garantijos, antrą kartą, kai atsakomybė už sugedusį telefoną suverčiama pirkėjui“, - sako A. Belousovas.

Specialistas sako, jog pasidairius po didžiųjų prekybos centrų, kuriuose prekiaujama mobiliaisiais telefonais, lentynas, gali pamatyti kurioziškų situacijų – kartais pardavėjai nesivargina nuo pakuočių nulupti užsienio šalių, kurių rinkoms tie telefonai skirti, operatorių lipdukų. 

Kaip atskirti „pilkuosius“ telefonus

Jei mobilusis telefonas turi trumpesnę nei trijų metų garantiją – ženklas, jog aptarnavimą jums teiks ne gamintojas, per oficialius savo serviso centrus, o pardavėjas. Paprastai pardavėjas suteikia 1 – 1,5 metų garantiją.

Kitas ženklas, kurio geriau ne ignoruoti – prekės aprašymo lietuvių kalba nebuvimas. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, prie kiekvienos prekės privalo būti prekės aprašymas lietuvių kalba. Pilkieji telefonai paprastai to neturi.

Jei telefone nėra meniu lietuvių kalba – akivaizdu, jog jūsų rankose ne Lietuvos rinkai skirtas telefonas. Nors šį akivaizdų trūkumą pardavėjai dažniausiai bando užmaskuoti – patys „atriša“ telefoną nuo kitos šalies tinklo ir įveda lietuvių kalbos programą. Telefoną, kuris atrištas nuo tinklo negavus operatoriaus sutikimo, ir kuris jums parduotas kaip naujas, oficialūs serviso centrai, su kuriais gamintojas yra sudaręs sutartis, neremontuos.

Net jei pardavėjas ir sutiks remontuoti telefoną, nėra jokios garantijos, jog tai darys sąžiningai. Papildomų išlaidų keičiant gaminį nauju vengiantys meistrai „pataisyti“ gali ir tokius gedimus, kurių joks gamintojas taisyti neleidžia, tarkim procesinės dalys turi būti ne taisomos, o keičiamos.

Pirkti iš gamintojo platintojo - patikimiau

„Samsung“ atstovas V.Bučelis sako, jog pirkti mobilųjį telefoną iš oficialių gamintojo atstovų vartotojui kur kas saugiau ir patikimiau. Įgalioti serviso centrai kiekvienoje šalyje ne tik teikia nemokamą garantinį prietaiso servisą, bet ir kur kas patikimesnį centralizuotą aptarnavimą.  

„Oficialūs serviso centrai palaiko pastovų ryšį su gaminančia kompanija. Tarkim, paaiškėjus, jog vienoje ar kitoje telefonų partijoje, įmontuota ne kokybiška dalis, gamintojas išsiunčia pranešimus visiems oficialiems serviso centrams, jog pasitaikius tokiam gedimui meistrai privalo telefoną ne taisyti, pakeisti visą dalį ar net telefoną nauju. Dėl to patirtus nuostolius prisiima gamintojas“, - sako V.Bučelis.   

Papildoma info:

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ir Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos taryba 2005 m. skundų dėl elektrotechnikos gaminių kokybės gavo 30,4 proc. daugiau nei 2004 m. Daugiausia skundų šiame segmente – dėl mobiliojo ryšio telefonų. Jų pernai gauta 130 iš 373 besiskundusių dėl elektrotechnikos ir radijo technikos gaminių kokybės.

Per tris pirmuosius šių metų mėnesius skundų dėl telefonų gauta 37. Dėl kitų prietaisų skųstasi rečiau: televizoriai – 7, vaizdo ir garso aparatūra – 17, šaldytuvai – 18, fotoaparatai – 6, dulkių siurbliai – 4 ir pan.

„Pirkdami telefonus iš patikimų rankų, išvengsite papildomų problemų, nes save gerbiantys gamintojai, besirūpinantys savo produkcijos patikimumu ir įvaizdžiu, prisiima visą atsakomybę ir patikimo aptarnavimo kaštus“, - sako V.Bučelis.